VU Matematikos ir informatikos institutas Vilniaus Universitetas Matematikos ir informatikos institutas
VU Matematikos ir informatikos institutas
APIE MII
MOKSLAS
DOKTORANTŪRA IR ŠVIETIMAS
LEIDYBA
BIBLIOTEKA
DARBUOTOJAI
PROJEKTAI
DISKUSIJOS
NAUJIENOS/SKELBIMAI
APIE MII SVETAINĘ
NUORODOS
 ENGLISH

3PSI1.57. Programų sistemų inžinerijos metodų suderinimo su veiklos valdymo semantikos modeliavimo metodais tyrimai. Skaičiavimų bei išsprendimo procedūrų konstravimas modalumo logikoms.
Anotacija
Tyrimų objektas: Įmonių veiklos valdymo funkcijų ir procesų informacinių sąveikų turinio (semantinių aspektų) integravimo būdai programų sistemų kūrimo metoduose ir priemonėse.
Tyrimų aktualumas: Įmonių programų sistemos tampa vis sudėtingesnės. Formuojasi veiklos valdymo intelektinės sistemos apimančios ne tik duomenų apdorojimo, bet ir verslo valdymo tikslų ir valdymo sprendimų formavimo priemones. Siekiama mažinti jų kūrimo trukmę kompiuterizuojant kūrimo etapus, kuriant intelektines programų sistemų kūrimo priemones. Veiklos valdymo semantinių aspektų (valdymo tikslų, valdymo funkcijų ir veiklos procesų informacinių sąveikų modelių integravimas programų sistemų kūrimo metoduose atveria visiškai naujas galimybes gamybos valdymo ar verslo valdymo įmonių informacinėms sistemoms kurti, programų sistemų realizavimo technologijoms plėtoti. Kol kas ši nauja programų sistemų inžinerijos paradigma dar gana mažai ištyrinėta, neišspręsta daugelis tiek teorinio pobūdžio problemų, tiek ir inžinerinių metodų ir priemonių plėtros problemų.

Matematinės logikos yra nagrinėjamos semantiniu ir sintaksiniu požiūriais. Pagrindinė kiekvienos logikos sintaksinė dalis yra jos dedukcinė sistema. Dedukcinių sistemų, savo ruožtu, pagrindinės savybės yra taisyklių apverčiamumas, struktūrinių bei pjūvio taisyklės leistinumas, korektiškumas pilnumas, įrodymo paieškos baigtinumas, tinkamumas panaudoti nagrinėjamos logikos efektyviai išsprendimo procedūrai gauti.
Godūs bei dinaminio programavimo algoritmai yra bene labiausiai naudojami diskrečių optimizavimo problemų sprendimo metodai. Šite algoritmai atitinka schemas virš tropinių pusžiedžių. Skirtingai nuo aritmetinių ir būlio schemų ir nepaisant jų praktinės svarbos, tropinės schemos kol kas nesusilaukė reikiamo dėmesio. Temos antros dalies tikslas yra išnagrinėti tokių schemų ir jų variantų sudėtingumą. Taip pat nustatyti jų ryšį su minėtom aritmetinėm bei būlio schemom. Labiausiai ambicingas tikslas yra nustatyti, ar Bellman-Fordo dinaminio programavimo algoritmas trumpiausio kelio problemai yra optimalus.
Tikslai
Parengti kompleksą metodų, kurie įvertina verslo valdymo semantinius aspektus, ir panaudoti tokias priemones (modeliavimo kalbų konstruktų pagrindu) įmonių programų sistemoms kurti.
    Sukonstruoti sekvencinio tipo skaičiavimus be pjūvio taisyklės modalumo logikoms, pateikti išsprendžiamumo procedūras.
Uždaviniai 2015 m.
  • Ištirti, apibendrinti ir suklasifikuoti verslo valdymo semantinių aspektų modeliavimo metodus ir priemones. Formalizuotai apibrėžti semantinių aspektų modeliavimo programų sistemų inžinerijoje paradigmą.
  • Sudaryti koncepcinį modeliais grindžiamo programų sistemų kūrimo modelį, apimantį verslo valdymo semantinius aspektų modeliavimą.
  • Išnagrinėti verslo valdymo lygmens modeliavimo suderinamumą su naudojamomis programų sistemų inžinerijoje kalbomis (BPMN, DMN, UML ir kitų), sudaryti reikalavimus semantinių aspektų modeliavimo konstruktams (pradėti tyrimus).
  • Sukonstruoti pilną ir korektišką sekvencinį skaičiavimą su ciklinėmis aksiomomis propozicinei tiesinio laiko logikai.
  • Pateikti deduktyvinį skaičiavimą tam tikrai realaus laiko logikai.
  • Įrodyti apatinius įverčius tik su dvejetainiais duomenim dirbančiom aritmetinėm schemom. Ištirti jų ryšį su tropinėm schemom.
  • Sukonstruoti pilną ir korektišką sekvencinį skaičiavimą su ciklinėmis aksiomomis propozicinei tiesinio laiko logikai.
  • Pateikti deduktyvinį skaičiavimą tam tikrai realaus laiko logikai.
  • Įrodyti apatinius įverčius tik su dvejetainiais duomenim dirbančiom aritmetinėm schemom. Ištirti jų ryšį su tropinėm schemom.
Uždaviniai 2016 m.
  • Sudaryti verslo valdymo semantinių aspektų modeliavimo metodų klasifikaciją. Apibrėžti veiklos semantinių aspektų modeliavimo programų sistemų inžinerijoje paradigmą. (tęsiamas tyrimas – vidinio modeliavimo paradigmos taikymo veiklai modeliuoti pagrindimas).
  • Sudaryti koncepcinį modeliais grindžiamo programų sistemų kūrimo modelį, apimantį verslo valdymo semantinius aspektų modeliavimą. (tęsiamas tyrimas - verslo valdymo modeliavimo ir veiklos procesų modeliavimo integravimas).
  • Sudaryti reikalavimus veiklos semantinių aspektų modeliavimo konstruktams BPMN, DMN, UML ir kitose kalbose, kurios naudojamos programų sistemų inžinerijoje, užtikrinant verslo valdymo lygmens modeliavimo suderinamumą (tęsiamas tyrimas)
  • Sudaryti įvairialypių išmaniųjų paslaugų projektavimo metodus kintančios topologijos judantiems objektams ir jų integravimo metodus tokių objektų infrastruktūroje:
    • taikyti kontekstinės informacijos atpažinimo ir sklaidos metodą bei integravimo programinę įrangą (tęsiamas tyrimas);
    • eksperimentiškai ištirti informacijos sklaidos procesų apkrovas belaidžiuose tinkluose vykdant įvairialypes išmaniąsias paslaugas (tęsiamas tyrimas).

  • Sintaksiniais metodais įrodyti pjūvio bei susilpninmo taisyklės leistinumą sekvenciniame skaičiavime su ciklinėmis aksiomomis teiginių laiko logikai.
  • Sukonstruoti pilną ir korektišką Brodskio kodavimo procedūrą minimaliai modalinei logikai.
  • Įrodyti apatinius įverčius tropinėms schemoms sprendžiančioms nehomogenines optimizavimo problemas.
Vadovas
Vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Saulius Gudas
Vykdytojai
prof. dr. Albertas Čaplinskas, vyriausiasis specialistas,
prof. dr. Dalė Dzemydienė, vyresnioji mokslo darbuotoja,
doc. dr. Audronė Lupeikienė, mokslo darbuotoja,
dr. Saulius Maskeliūnas, mokslo darbuotojas,
dr. Jolanta Miliauskaitė, jaunesnioji mokslo darbuotoja,
Arūnas Miliauskas, doktorantas,
Laima Paliulionienė, inžinierė tyrėja,
Andrius Valatavičius, doktorantas,
Evaldas Žulkas, doktorantas,
Audrius Šaikūnas, doktorantas;

doc. habil. dr.  Regimantas Ričardas Pliuškevičius, afiliuotasis vyresnysis mokslo darbuotojas,
dr. Romas Alonderis, mokslo darbuotojas,
dr. Stasys Jukna, afiliuotasis vyriausiasis mokslo darbuotojas,
dr. Aida Pliuškevičienė, afiliuotoji vyresnioji mokslo darbuotoja,
doc. dr. Jūratė Sakalauskaitė, mokslo darbuotoja.

Valid CSS! Valid HTML 4.01!
Svetainės struktūra  © VU Matematikos ir informatikos institutas, 2003–2018