VU Matematikos ir informatikos institutas Vilniaus Universitetas Matematikos ir informatikos institutas
VU Matematikos ir informatikos institutas
APIE MII
MOKSLAS
DOKTORANTŪRA IR ŠVIETIMAS
LEIDYBA
BIBLIOTEKA
DARBUOTOJAI
PROJEKTAI
DISKUSIJOS
NAUJIENOS/SKELBIMAI
APIE MII SVETAINĘ
NUORODOS
 ENGLISH


Dėl atvirosios progr.įrangos vartojimo, pritaikymo

Iš viso žinučių: 17
1.   AKL kreipimasis 2006.04.04 14:26
  Asociacijos "Atviras kodas Lietuvai" kreipimosi tekstas

"Atvirosios programinės įrangos vartojimo ir pritaikymo 2006 - 2009 metų programos" projektas: http://www.mii.lt/files/akprograma_06_02_24.doc

(P.S.: Čia įkeliu ir el.paštu gautus atsiliepimus. -- Saulius Maskeliūnas)
2.   Vaidas Balys, TSS 2006.04.04 14:28
  Sveiki,

vienareikšmiškai taip.
3.   Evaldas Ožeraitis, APS 2006.04.04 14:35
  Man, kaip programinės įrangos vartotojui (kaip ir bet kuriai sekretorei, gydytojui, sandėlininkui, rašytojui, kompozitoriui, akademikui, Prezidentui, Seimo pirmininkui, ...), visai nesuprantami ir nereikalingi pagrindiniai principai:

1.            Yra keturi pagrindiniai atvirosios programinės įrangos principai:

1.1.            programos išeities tekstas (kodas) turi būti laisvai prieinamas visiems vartotojams;

1.2.            vartotojas gali laisvai nagrinėti programos kodą, modifikuoti, keisti ar tobulinti programą savo nuožiūra;

1.3.            programos gali būti laisvai kopijuojamos, platinamos ir naudojamos be jokių apribojimų ar diskriminacijos;

1.4.            patobulintos programos išeities kodas turi būti laisvai prieinamas visiems vartotojams.


Aš juos priimu gal kaip programuotojas, bet ne kaip vartotojas. Čia tas pats, kaip nusipirkus automobilį ar laikrodį, aš galėčiau "laisvai nagrinėti ..., modifikuoti, keisti ar tobulinti ... savo nuožiūra".

Vartotojui kaip tik reikia STANDARTIZUOTOS, vienodai veikiančios visame pasaulyje, SU GARANTIJA kad veiks įrangos. Dabar svarbu vartotojui kad daiktas nusipirkus veiktų 5 metus, o ne kad jį galėtų keisti, modifikuoti, ...

O jei AKL kompanijos žmonės kalbėtų apie tai, kad ta įranga pigesnė, geresnė ir t.t., tada suprasčiau.  Jie turėtų siūlyti, kad patys kurs, vienys kitus kūrėjus, prižiūrės, tobulins ir skleis lietuvišką programinę įrangą, pigesnę, geresnę nei MS, ir pan. Ir dar turėtų užtikrinti, kad tos programinės įrangos sukurti produktai bus tinkami apsikeitimui su kitomis įrangomis.

O nemokamas sūris tik pelėkautuose..
4.   Evaldas Ožeraitis, APS 2006.04.04 14:43
  P.S. Atsiprašau, palaikau 1.3 punktą, tačiau standartiniame, garantiniame kontekste.
5.   Vytas Statulevičius, MITS 2006.04.04 15:14
  Komercinio "Microsoft Office" duomenų saugojimo formato įsigalėjimas yra rimta problema ir gali turėti didelių neigiamų pasekmių ateityje.
Manyčiau, Kad MII turėtų paremti AKL iniciatyvą.

Norėčiau pridurti, kad VTeX leidžia be jokių apribojimų nemokamai naudotis žodynais Linux aplinkoje pagal sutartį su AKL.
6.   Buvęs MII 2006.04.04 15:57
  ...vartotojas gali laisvai nagrinėti programos kodą, modifikuoti, keisti ar tobulinti programą savo nuožiūra;
t.y. kurti virusus, vabalus, kompiuterinius šnipus ir t.t.

...patobulintos programos išeities kodas turi būti laisvai prieinamas visiems vartotojams... kartu su tų vartotojų kompiuteriuose esančių bankų sąskaitų numerių, slaptažodžių ir t.t. išsiuntimo slaptais moduliukais.

... prisifantazavome...
7.   Joana Lipeikienė, APS 2006.04.04 17:27
  Kadangi esu Atviro kodo programinės įrangos naudojimo entuziastė, tai manau, kad reikėtų paremti šį kreipimąsi. Aš pati stengiuosi ieškoti ir naudoti atvirąsias programas. Ką tik Tartu konferencijai gegužės mėn. pateikiau straipsnį apie matematikos atvirąsias programas.
Taigi, jei tai nepakenks insitutui politiškai, esu už palaikymą.
8.   Antanas Lipeika, APS 2006.04.04 18:52
  Man atrodo, kad tokiai iniciatyvai galima būtų pritarti.
9.   Gediminas Navickas, APS 2006.04.04 20:49
  Aš tai labai pritariu tokiam dalykui, nes kol nebus naudojami atviri standartai, tol žmonėms programinė įranga bus neprieinama, o tai, kad visi dabar vagia - neišeitis...
10.   Romanas Januškevičius,TTS 2006.04.04 20:52
  Mano supratimu, gražiai skamba:

Programos tikslas - taupyti valstybės biudžetą, skirtą komercinei licencijuotai programinei įrangai įsigyti, išvengti priklausomybės nuo vieno gamintojo, pasinaudoti Lietuvos informatikos  specialistų žiniomis kuriant lietuvišką programinę įrangą.

Siūlau pritarti.
11.   Viktoras Dagys, IMS 2006.04.05 15:57
  Nors atvirųjų programų sąjūdis atsirado ne šiemet ir ne pernai, panašu, kad visuomenė ir netgi IT specialistai dar stokojame žinių apie atvirąsias programas, atviruosius standartus, keitimosi dokumentais problemas bei naudojimosi el. paslaugomis ribojimus mūsų šalyje.

IVPK darbo grupės parengtos programos tikslas - "sudaryti nediskriminacines sąlygas gaunant ir teikiant viešąsias paslaugas nepriklausomai nuo naudojamos programinės įrangos, skatinti lokalizuotos programinės įrangos plėtrą bei įvairovę ir tuo pačiu pasinaudoti Lietuvos informatikos specialistų žiniomis".

Svarbu, ar iš principo pritariame krypčiai ir darbams, kurie būtų atliekami vykdant IVPK pateiktą programą - dokumentų atvirųjų standartų ir atvirosios programinės įrangos plėtrai mūsų šalyje, galimybių įmonėms ir gyventojams susipažinti bei naudotis atvirosiomis programomis gerinimui.

Kad galėtum rinktis, turi žinoti, kad yra iš ko rinktis ir turi būti patogu tą pasirinkimą realizuoti. Aš esu už žinias (švietimą) ir realią pasirinkimo galimybę. Taigi siūlau pritarti "Atvirosios programinės įrangos vartojimo ir pritaikymo 2006-2009 metų programos" projektui.
12.   Vytautas Tiešis, SAS 2006.04.10 12:47
  Atviro kodo asociacijos kreipimasis ir jų siūloma Atviros programinės įrangos programa yra gana prieštaringi. Dalis jų teiginių teisingi bei pasiūlymai įgyvendintini, bet nemažai ir abejotinų ar net žalingų teiginių.

Neabejotina, kad MS Office monopolizavimasis žalingas vartotojams tiek ekonomiškai, tiek kokybiškai; jo teisinis įtvirtinimas prieštarauja Konstitucijos nuostatoms apie Lietuvos ūkio nemonopolistinius bei konkurencinius pagrindus (46str.). Taip pat teisingi pasiūlymai švietimo įstaigose diegti kitas (aš sakyčiau IR kitas) programines priemones. Šias nuostatas MII ir reiktų paremti.

Bet Programoje per daug linkstama į atvirkštinę, atviro kodo, monopoliją, be to maišomi du kiek skirtingi dalykai - atviras bei nemokamas kodas. Atviro ir nemokamo kodo judėjimas be teigiamos įtakos informacinės visuomenės vystymuisi turi ir neigiamą įtaką.

Jo licenzijos, draudžiančios jį panaudoti komercinių sistemų vystymui, iš tikrųjų padeda išlikti MS monopoliui, trukdo atsirasti konkurentams.

Šiuolaikinės programinės sistemos labai sudėtingos, neapmokamiems entuziastams sunku jų gamybą palaikyti reikiamame lygyje, vėluoja jų lietuvinimas, dažnai atviro kodo sistemų instaliavimas ir aptarnavimas yra gerokai sudėtingesnis nei komercinių. Todėl atviro kodo sistemų vartojimo kaina persikelia iš pirkimo į aptarnavimo kainą. Atviro kodo Programoje šviečiasi suinteresuotų asmenų komercinis siekis tos kainos padengimą išgauti iš biudžeto. Komercinių sistemų pardavėjai neprašo pinigų iš biudžeto, priešingai, netgi paremia švietimą. Priverstinis atviro kodo diegimas biudžetinėse institucijose gali mus grąžinti į tuos laikus, kai sudėtingas sistemas įdiegdavo ir aptarnaudavo tik "didieji ponai" sisteminiai programuotojai; dabar dažnai tą patį mes padarome vieno mygtuko paspaudimu komercinėse sistemose.

Atviro kodo propaguotojai tvirtina, kad jų programos yra saugesnės. Iš tikrųjų atviro kodo programos turi šią savybę, jei šalies ir kiekvienos įstaigos saugumo organai žino kaip kontroliuoti programinę įrangą bei jos administratorius ir nuolat kvalifikuotai tą daro, nes tas programas dėl jų atvirumo modifikuoti gali kiekvienas. Čia vėl matome programos kainos perkėlimą į administravimo kainą. Be to daugumos Lietuvos įstaigų saugumo gebėjimai yra labai abejotini, jei išvis tokie yra. Todėl MS uždari produktai saugiau atrodo, nei padaryti abejotinų žmonių.

Atviras kodas turėtų savo vietą išsikovoti laisvoje konkurencijoje. Valstybinės paramos turėtų būti tik tiek, kiek reikia konkurencijos laisvei užtikrinti.
13.   Rimas Kudelis 2006.04.10 21:33
  (Vytauto Tiešio laišką paprašiau pakomentuoti gerą pažįstamą atviro kodo programų specialistą Rimą Kudelį. Jo laišką pateikiu žemiau. -- S.Maskeliūnas)

----
>  Atviro kodo asociacijos kreipimasis ir jų siūloma Atviros programinės
>  įrangos programa yra gana prieštaringi. Dalis jų teiginių teisingi
>  bei pasiūlymai įgyvendintini, bet nemažai ir abejotinų ar net žalingų
>  teiginių.
>
>  Neabejotina, kad MS Office monopolizavimasis žalingas vartotojams
>  tiek ekonomiškai, tiek kokybiškai; jo teisinis įtvirtinimas
>  prieštarauja Konstitucijos nuostatoms apie Lietuvos ūkio
>  nemonopolistinius bei konkurencinius pagrindus (46str.). Taip pat
>  teisingi pasiūlymai švietimo įstaigose diegti kitas (aš sakyčiau IR
>  kitas) programines priemones. Šias nuostatas MII ir reiktų paremti.

Sutinku.

>  Bet Programoje per daug linkstama į atvirkštinę, atviro kodo,
>  monopoliją, be to maišomi du kiek skirtingi dalykai - atviras bei
>  nemokamas kodas. Atviro ir nemokamo kodo judėjimas be teigiamos
>  įtakos informacinės visuomenės vystymuisi turi ir neigiamą įtaką.
>
>  Jo licenzijos, draudžiančios jį panaudoti komercinių sistemų
>  vystymui, iš tikrųjų padeda išlikti MS monopoliui, trukdo atsirasti
>  konkurentams.

Netiesa. Labai retai AK programų licencijos draudžia naudoti jų kodą
komerciniams tikslams. Tiesa yra tai, kad dažnai šios licencijos
draudžia kodą uždaryti, t.y., naudoti jį programose, kurių kodas
uždaras. Tačiau siekti materialinės naudos, platinant sukompiliuotą
produktą draudžiama labai retai. Be to, kai kurios licencijos leidžia
net ir uždaro kodo programoms naudotis AK bibliotekomis (pvz., LGPL
licencija) arba apskritai neriboja kodo panaudojimo, reikalaudamos tik
palikti įrašą apie autorines teises bei pripažinti atitinkamų programos
kodo dalių autorystę.

Pvz., Linux'inis uždaros komercinės programos Adobe Reader variantas
naudoja atviro kodo GTK+ bibliotekas, ir niekas dėl to nesipiktina, nes
jos naudojamos, nepažeisdžiant LGPL licencijos.

>  Šiuolaikinės programinės sistemos labai sudėtingos, neapmokamiems
>  entuziastams sunku jų gamybą palaikyti reikiamame lygyje, vėluoja jų
>  lietuvinimas, dažnai atviro kodo sistemų instaliavimas ir
>  aptarnavimas yra gerokai sudėtingesnis nei komercinių.

Kalbant apie lietuvinimą - klystama. Populiarios atviros programos yra
kur kas plačiau ir _profesionaliau_ sulietuvintos, o ir patį
sulietuvinimą atrasti yra lengviau, negu daugumos komercinių programų
atveju. O jei jo nėra, kiekvienas norintis gali jį susikurti bei
pasidalinti juo su bendruomene.

Kalbant apie instaliavimą bei aptarnavimą - tai irgi nevisai teisybė.
Tipinės darbo vietos programos - tai biuro paketas, interneto naršyklė
bei el. pašto programa. Visas šias funkcijas gali atlikti tikrai
kokybiškos AK programos: "OpenOffice.org" biuro paketas bei "Mozilla"
interneto programų paketas. Ir nemanau, jog šias programas aptarnauti ar
įdiegti yra sunku. Be to, jos puikiai veikia "Microsoft Windows"
operacinėje sistemoje.

>  Todėl atviro kodo sistemų vartojimo kaina persikelia iš pirkimo į
>  aptarnavimo kainą. Atviro kodo Programoje šviečiasi suinteresuotų
>  asmenų komercinis siekis tos kainos padengimą išgauti iš biudžeto.
>  Komercinių sistemų pardavėjai neprašo pinigų iš biudžeto,
>  priešingai, netgi paremia švietimą. Priverstinis atviro kodo diegimas
>  biudžetinėse institucijose gali mus grąžinti į tuos laikus, kai
>  sudėtingas sistemas įdiegdavo ir aptarnaudavo tik "didieji ponai"
>  sisteminiai programuotojai; dabar dažnai tą patį mes padarome vieno
>  mygtuko paspaudimu komercinėse sistemose.

Manau, jog tai buvo visai geri laikai... :)

Nemanau, jog programa draudžia mokytojams patiems išmokti diegti
atitinkamus produktus. Asmeniškai aš net džiaugčiaus, jei jie tai darytų
patys. Ir jau tikrai ne kokia nors Programa kalta, jei jiems trūksta
kompetencijos.

Tuo tarpu tai, kad "kiekvienas moka įdiegti Windows" dar nereiškia, jog
tas įdiegimas yra kokybiškas. Daugumoje atvejų, deja, tas mokėjimas
apsiriboja "Next" mygtuko spaudymu. Tai galiu pasakyti, jog lygiai taip
pat paprastai įdiegiamos ir mano minėtos biuro programos Windows
sistemoje. O Linux distributyvuose tai yra dar paprasčiau, nes juose
programos dažniausiai pateikiamos taip vadinamais "paketais", kurie
įdiegiami atitinkamu įrankiu - paketų tvarkykle. Šis įrankis neklausia,
kur diegti programą (nes tai numatyta iš anksto), kokias jos savybes
diegti (skirtingi moduliai būna skirtinguose paketuose), ar įtraukti ir
kur įtraukti ją į programų meniu (nes tai irgi numatyta iš anksto) ir
pan. Todėl, naudojant pakankamai populiarias (o kartais - ir retesnes)
programas, tiek AK programų diegimas, tiek priežiūra nesudaro žymesnių
sunkumų. Be to, jis tik tobulėja.

>  Atviro kodo propaguotojai tvirtina, kad jų programos yra saugesnės.
>  Iš tikrųjų atviro kodo programos turi šią savybę, jei šalies ir
>  kiekvienos įstaigos saugumo organai žino kaip kontroliuoti programinę
>  įrangą bei jos administratorius ir nuolat kvalifikuotai tą daro, nes
>  tas programas dėl jų atvirumo modifikuoti gali kiekvienas. Čia vėl
>  matome programos kainos perkėlimą į administravimo kainą. Be to
>  daugumos Lietuvos įstaigų saugumo gebėjimai yra labai abejotini, jei
>  išvis tokie yra. Todėl MS uždari produktai saugiau atrodo, nei
>  padaryti abejotinų žmonių.

Ši pastraipa apskritai skamba absurdiškai (išskyrus priešpaskutinį
sakinį). Už didžiųjų AK produktų (turbūt tik su jais verta lyginti MS
produkciją) lygiai taip pat stovi nemažos įmonės. IBM, Sun, Novell,
Netscape, Mozilla Corporation - tik dalis jų.

Tai, kad atviras modelis puikiai veikia, puikiai demonstruoja kad ir
Vikipedija (www.wikipedia.org ) - laisva
enciklopedija, kurią kiekvienas gali redaguoti. Nepaisant visų skeptiškų
nuomonių apie jos patikimumą ir tikslumą, pastarieji kasdien tik didėja.
Analogiškai yra ir su AK programomis. Pavyzdys iš gyvenimo - neseniai
Ubuotu Linux distribucijoje buvo atrasta saugumo spraga - vienoje
visiems kompiuterio vartotojams prieinamoje rinkmenoje buvo saugomas
visiškai neužkoduotas pagrindinio sistemos vartotojo - /root/ (atitikmuo
"Windows" sistemoje - /Administrator/) slaptažodis. Pataisa šiai
problemai buvo išleista po kelių valandų. Tuo tarpu apie "Windows"
skyles dažniausiai tiesiog nutylima, ir jos neskubant "sulopomos" kokio
mėnesio-dviejų bėgyje.

Grįžtant prie "abejotinų žmonių" - pataisymai į didžiuosius AK produktus
tikrai nėra įtraukiami beatodairiškai. Jie būna peržiūrimi žmonių,
išmanančių esamą programos kodą, ištestuojami ir tik tada yra įtraukiami
į programos kodą. Be to, kadangi AK programų kūrėjai yra viešai žinomi,
o tą kodą gali peržiūrėti ir analizuoti kiekvienas norintis, niekas
nenorėtų rizikuoti savo įvaizdžiu vardan abejotinų tikslų pakenkti
kažkam, net nesant konkretaus tikslinio vartotojo.

>  Atviras kodas turėtų savo vietą išsikovoti laisvoje konkurencijoje.
>  Valstybinės paramos turėtų būti tik tiek, kiek reikia konkurencijos
>  laisvei užtikrinti.
>
> Vytautas Tiešis

Rimas Kudelis. Deja, pačios programos aš nesu skaitęs, o komentuoju tik šį laišką.
14.   Vytautas Tiešis, SAS 2006.04.11 12:56
  Kaip jau rašiau nesu prieš AK, jį naudoju, esu dėkingas jo autoriams, bet nesu jo besąlygiškas entuziastas. Taip pat mielai nusiperku pigius kinietiškus džinsus, bet nereikalauju, kad valstybės biudžetas man kompensuotų jų patrumpinimą ar iširusio užtrauktuko remontą.

Kaip rašo A.Kudelio ir mano mėgstama Wikipedia, GNU GPL licencija gina 75 procentus laisvų programų. O gina taip, kad leidžia imti pinigus už fizinį kopijavimą, bet tos kopijos gavėjui perleidžiamos GNU GPL teisės modifikuoti ir platinti programą kaip tik jis nori, mokamai ar nemokamai. Ir modifikuotam produktui galioja tos pačios GNU taisyklės, tolygios mūsuose įprastam komercinių produktų klonavimui J, bet GNU atveju legaliai. Pasakyčiau gana ribotos galimybės gauti pelną už komercines programas.

Tiek AK tiek, komercinės populiarios sistemos sulietuvinamos, retesnės abiem atvejais ne. Nors ir kaip prastai lietuvinamos komercinės, bet ten nors lietuviškai parašoma. Tuo tarpu teko matyti AK programų kalbančių nykiausiu žargonu, ir kalbančių studentams, kurie ir taip vos moka lietuviškai. Laisvos galimybės kiekvienam užsiimti vertimu įpareigoja, bet tos atsakomybės mažoka, vis galvojama, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. O ir kas veltui ars, kaip arklys.

MS Office atitikmenys labiausiai ištobulinti, bet ir jie nesugeba Word tekstą visada vaizduoti taip kaip reikia - AK entuziastas, dirbantis su partneriais, turinčiais MS produktą, gali gerokai darbui pakenkti. Kiek patyriau, tai nemokamos sudėtingos programavimo ar duomenų išgavimo sistemos paprastai nuo komercinių arba atsilieka vaizdinės sąsajos galimybėmis, arba funkcionalumu, arba stabilumu, arba importo-eksporto galimybėmis. Kažin ar visas pasaulis išprotėjo ir moka dešimtimis tūkstančių eurų už pilną Matlab'ą, o nenaudoja veltui gaunamų sistemų. Būtent tektų naudoti daugelį sistemų, vietoj vienos.

Turėjau galvoje ne tik saugumą nuo išorinio puolimo, bet ir nuo savų darbuotojų. Lietuvoje adminai vagia ir pardavinėja slaptus valstybės registrus, o kai tą išaiškina žurnalistai(!!!), tai saugumo priemonės beveik nepasikeičia. Uždara sistema, padaryta strateginio partnerio, tikrai saugesnė nei AK, kurio modifikavimui užtenka ir menkos kvalifikacijos, ir kurį prižiūrėti pasišovę abejotini asmenys. Naudojant AK, žymiai išsiplečia asmenų ratas, kurį turėtų prižiūrėti vindikacijos tarnybos. Žinant mūsų apsileidimą, kažin ar kas užsiims AK peržiūra, ar ten koks šnipas neįdiegtas.
15.   Evaldas Ožeraitis, APS 2006.04.12 15:38
  Pritariu Vytautui 100%.

Ir dar norėčiau išgirsti AK produktus žadančių prižiūrėti, už ką jie pirks sau duoną. Gal ta priežiūra tik "po darbo", o gal pas mus yra tiek užsidirbusių, kad iki pensijos AK tik ir rūpinsis? Ir kiek teko girdėti, lietuvimo darbai  planuojami ne už gražias akis, o žadama įtraukti LKI, LKK ir t.t., t.y. biudžetines organizacijas, mūsų visų pinigų naudotojas. Jei yra lietuviška Mozilla, dar reiktų paskaičiuoti, kiek tas kainavo biudžetui.

Mano nuomone, šie produktai sau kelią gali prasiskinti tik normalios konkurencijos (pigiau, geriau, patikimiau, lengviau naudojama, ...) keliu. Paduokite nebrangų, tačiau galimybėmis, standartais atitinkantį MS produktui žaisliuką, prarysim kaip karosas slieką... Viską išspręs rinka. O dabar tik daug gražių pažadų...

Aš matau šviesą AK sistemoms serverių ūkyje, interneto svetainių kūrime (gyvenimas irgi tą parodė). Serverius prižiūrintys žmonės, svetainių kūrėjai yra savo srities specialistai, galimybių įvairovė ten nėra plati, ir čia tos sistemos pasiteisino.
16.   Saulius Maskeliūnas, PSIS 2006.04.19 16:38
  Atviro kodo standartų ir programų naudojimas pasaulyje sparčiai plečiasi. Žr. pvz. Tony Hey paskaitos
"The Future of the Grid  - e-Science to e-Business" 59 skaidrę "The Value of Open Standards" (http://cern.ch/LCG/presentations/atlectures/5.ppt ar http://redress.lancs.ac.uk/resources/Tony_Hey/TheFutureoftheGrid-e-Sciencetoe-Business/session5imp.html  ).
Atviro kodo standartų ir programų naudojimas ES politikos dokumentuose laikomas vienu iš esminių veiksnių įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus. Jei Lietuvoje nebūtų tam skiriama pakankamai dėmesio, ateityje atsidurtume atsilikusiųjų padėtyje.

Kita vertus, tiesos yra ir atvirojo kodo šalininkų, ir priešininkų argumentuose; gerai teigia K.D. Simon
(savo straipsnyje "The value of open standards and open-source software in government environments",
IBM Systems Journal,  July, 2005
): "neither proprietary software nor open source software is a panacea".

Evaldas Ožeraitis rašė:
> Paduokite nebrangų, tačiau galimybėmis, standartais atitinkantį MS produktui žaisliuką,
> prarysim kaip karosas slieką... Viską išspręs rinka. O dabar tik daug gražių pažadų...

Na, bent jau kalbant apie naršykles - tai atvirojo kodo Firefox tikrai nenusileidžia Internet Explorer'iui savo galia, saugumu, priderinamumo prie asmeninių poreikių galimybėmis.
17.   Jurgis Pralgauskis 2007.11.10 03:19
  čia aktualumas jau praėjęs, tačiau gal kas skaitinės:
kaip supratau diskutavo pagrinde informatikai,
bet institutas ir matematikų, tad jiems  rimtas AK argumetas http://sagemath.org/
http://sagemath.org/why.html

Atsakyti:
vardas:
el. paštas:
tekstas:



Valid CSS! Valid HTML 4.01!
Svetainės struktūra  © VU Matematikos ir informatikos institutas, 2003–2018