VU Matematikos ir informatikos institutas Vilniaus Universitetas Matematikos ir informatikos institutas
VU Matematikos ir informatikos institutas
APIE MII
MOKSLAS
DOKTORANTŪRA IR ŠVIETIMAS
LEIDYBA
BIBLIOTEKA
DARBUOTOJAI
PROJEKTAI
DISKUSIJOS
NAUJIENOS/SKELBIMAI
APIE MII SVETAINĘ
NUORODOS
 ENGLISH


del doktorantu straipsniu

Iš viso žinučių: 8
1.   doktorante 2011.07.11 15:42
  Laba diena,

mane labai domina likimas doktoranto, kuris straipsnius raso tik savo vardu (nenurodydamas savo vadovo pavardes). Ar nebus problemu veliau? Kiek reikia parasyti bendru su vadovu straipsniu sekmingam disertacijos gynimui? Ir ar imanoma apsiginti disertacija, jei visu straipsniu autorius yra tik doktorantas,  be savo vadovo.

Aciu.

Pagarbiai,
doktorante
2.   Stasys 2011.07.11 19:03
  Miela doktorante: Būt balandžio 1-oji, dar šposą suprasčiau ... Bet jei klausimas rimtai manytas, tai ir dalykas rimtas: matyt yra "spaudimas".  Jei vadovas reikalauja (na žinoma, ne tiesiogiai) jį bendraautorium įrašyti vien dėl to, kad jis suformulavo uždavinį, dalyvavo diskusijoje, atsakinėjo į Jūsų klausimus - tai kriminalas!
Iškilus tokiems dalykams į viešumą, mokslo visuomenės nuosprendis būna negailestingas. Bendraautorium gali būti tik žmogus įnešęs ESMINĮ indėlį į pačių rezultatų gavimą, į jų įrodymus ir pan. Ir turi būti visai nesvarbu, ar tai vadovas ar tik šiaip kolega. Ypač - jei tas bendraautorius vadovas. Tada indėlio kartelė pakyla pora metrų aukščiau. Rimtas vadovas tik džiaugtųsi, kad jo mokinė/-ys savarankiškai sprendžia problemas. Aš visada jausdavausi nejaukiai, kai mane kiti kolegos norėdavo įrašyti bendraautorium, kai mano paties akyse mano indėlis nebuvo pakankamai svarus. Kartais jie įtikindavo mane, bet dažniausiai ne. Paprastai aš skelbiu straipsnius, kuriuos pats pradėjau, ir prie kurių vėliau kolegos prisidėjo, ne atvirkščiai. Kažkur prabėgomis numesta maža (nors galbūt ir lemianti) idėja dar nieko nereiškia.

Bet aš suprantu: dalykas subtilus, subtilesnis nei kyšiai. Tad pragmatiškai siūlyčiau tiesiog vadovą keisti. Kol nevėlu. Ir spausdinkit SAVO rezultatus SAVO vardu. Strategiškai žiūrint, tai geresnė investicija į Jūsų ateitį, nei bet kokie "taktiniai manevrai".
3.   Antanas (ne iš MII) 2011.07.12 15:47
  Rašant straipsnius vien tik savo vardu sėkmingai disertacijos apsiginti neįmanoma (man nėra žinomas toks atvejis). Kas turi rašyti straipsnius vadovams, jei ne doktorantai? Žinoma, kiekviena situaciją reikia vertinti individualiai, tačiau daugelis vadovų yra pagyvenę profesoriai, todėl savarankiškai straipsnių nei parengti, nei publikuoti jau nebegali.

Doktorante, parašykite savo vadovo pavardę, tada galėsime patarti konkrečiau.
4.   Stasys (is MII) 2011.07.12 18:12
  Esu tiesiog pritrenktas "Antano (ne iš MII)" kategorišku teiginiu "Kas turi rašyti straipsnius vadovams, jei ne doktorantai?". Jei taip yra  kaip jis sako - su normalia mokslininko etika tai nebeturi nieko bendro. Jei jauni žmonės susidaro tokį įspūdį apie vadovo-doktoranto santykių esmę (matyt ne be pagrindo), tai dar blogiau. Jei į savo vadovus jie žiūri kaip į "savarankiškai straipsnių nei parengti, nei publikuoti jau nebegalinčius" - tai jau viršūnė! Tokiu atveju reikėtų gal stengtis keisti pačia taisyklę, kad doktorantas turi būtinai turėti vadovą?

Štai mano vadovas Y.I. Janov (iš Maskvos) net neužsiminė (ar bent kaip suprasti davė), kad aš jį įrašyčiau bendraautorium mano (atrodo 3-juose) straipsniuose iš kurių gyniausi. Nors aš praleidau valandų valandas su juo diskutuodamas tiek pas ji namuose, tiek Universitete. Aš jam net primygtinai siūliau. Bet jis atsakė maždaug taip: "aš tik kėliau klausimus, sprendimus radai tu." Aš visgi po gynimo kiek atsidėkojau, padovanodamas jam Čiurlionio albumą ir plokšteles. (Jis mėgo ir mėgsta nestandartinę muziką, pats groja fleita.)

Mano pirmos (prieš išvykstant į Maskvą beveik paruoštos) disertacijos mat. logikoje vadovas Remigijus Pliuškevičius irgi nebuvo mano keleto pirmų parašytų darbų bendraautorium. Mes turėjom tik vieną bendrą darbą žurnale Kibernetika (su dar dviem bendraautoriais), kuriame kiekvienas įnešė savo esminį indėlį.

Žodžiu: vadovas gali būti straipsnio bendraautoriu tik tada, kai jo indėlis į problemos SPRENDIMĄ yra esminis, net didesnis negu "normalaus" bendraautoriaus. Jei taip nėra - tada kažkas labai blogai pačiame požiūryje į mokslą.

Aš visgi tikiuosi, kad viskas nėra taip blogai, kad tai tik labai jau išimtinis ir atstumiantis man asmeniškai atvejis, jei iš viso toks buvo.
5.   Tomas Juškevičius 2011.07.15 04:01
  Nežinau, kas yra Antanas ne iš MII, nors ir įtariu, bet kadangi jau esu neteisingai kitu atveju spėjęs, tai to nedarysiu.
1. "Rašant straipsnius vien tik savo vardu sėkmingai disertacijos apsiginti neįmanoma" (čia tikriausiai kažkurioj kitoj planetoj viskas vyksta, net pakomentuoti sudėtinga ir tik rodo, iki ko yra nusirista). O atvejų begalės, jei reik - galiu paminėti, čia gal daugiau mūsų vietiniai lietuviški papročiai DIEDOVŠČYNOS.
2. "Kas turi rašyti straipsnius vadovams, jei ne doktorantai? Žinoma, kiekviena situaciją reikia vertinti individualiai, tačiau daugelis vadovų yra pagyvenę profesoriai, todėl savarankiškai straipsnių nei parengti, nei publikuoti jau nebegali. " a) Nuo kada mokslo darbai rašomi vadovui? b) Jei profesorius negali parengti nei publikuoti, kyla klausimas, kaip toks sugebėjo profesoriumi tapti ir kodėl juo vis dar yra?

Smagu, kad tokio spaudimo neteko pačiam patirti.
6.   Stasys 2011.07.15 20:45
  @Antanas (ne iš MII): "Doktorante, parašykite savo vadovo pavardę, tada galėsime patarti konkrečiau."

Manau nesam naivus ... kad pavardes internete skelbtume, ar anonimams. Kaip sakiau, tokie dalykai yra labai subtilus. Daug subtilesni uz eilinius kysius. Esu keleta kartu atidenges mokslini plagiata (recenzentas atmeta straipsni, po to paskelbia savo su beveik tais pat rezultatais). Pastebejes si reikala tuoj kontaktavau "handling editors". Vyko rimta tet-a-tet diskusija. Deja, 100%-niu irodymu negalejau pateikti. Norint toki dalyka iskelti i viesuma reikia, kad plagiatoius butu visai durnas, nukopijuotu bent viena paragrafa, raide prie raides. Tad tokie mokslines etikos dalykai tikrai subtilus.

Stai kodel ir patariau "doktorantei": jeigu turit jausma, kad be "priverstinio" vadovo pavardes irasymo bendraautorium galetumet ginantis tureti problemu - keiskit vadova. Kitokie vaistai dar neisrasti.
7.   Rimas Norvaiša 2011.07.22 16:47
  Stasys jau atsakė doktorantei suformuluodamas klausimą atitinkantį mokslinės veiklos etikos principą: mokslininkas (tyrėjas) gali būti publikacijos benraautorius, jei yra aiškus jo indėlis į darbo originalumą. Kitas susijęs su klausimu etikos principas: vadovavimas doktorantams nesuteikia teisės būti publikacijų bendraautoriais. Nesilaikymas minėtų principų yra netoleruotinas mokslininkų bendruomenės elgesys.

Prie to, ką siūlo Stasys (keisti vadovą) galima būtų pridurti, kad doktorantė turėtų kreiptis į savo institucijos akademinės etikos komisiją. Jei tokios institucija neturi, ar ja nepasitikima siūlau kreiptis į Lietuvos mokslininkų sąjungą e-paštu lms@ktl.mii.lt

Šis doktorantės klausimas ir Antano atsakymas iliustruoja nepaprastai blogą mokslinės veiklos etikos padėtį Lietuvoje.
8.   Stasys 2011.07.22 23:30
  "Šis doktorantės klausimas ir Antano atsakymas iliustruoja nepaprastai blogą mokslinės veiklos etikos padėtį Lietuvoje." Prie sio Rimo taiklaus situacijos apibudinimo neturiu ka prideti. Tiesiog tiesa.

Bet, Rimai, LMS ir pan. yra instucijos. Tiek pat korumpuotos, kaip ir likes pasaulis (bent jau jaunimo akyse). Tad siulyciau "doktorantei": kreipkites i mus (Rima ar mane) ASMENISKAI. Tokiu dalyku, "prievartiniu bendraautoriu" neturi buti! Ta jausma reikia labai aiskiai, ypac musu gabiam JAUNIMUI perduoti.

Atsakyti:
vardas:
el. paštas:
tekstas:



Valid CSS! Valid HTML 4.01!
Svetainės struktūra  © VU Matematikos ir informatikos institutas, 2003–2018