VU Matematikos ir informatikos institutas Vilniaus Universitetas Matematikos ir informatikos institutas
VU Matematikos ir informatikos institutas
APIE MII
MOKSLAS
DOKTORANTŪRA IR ŠVIETIMAS
LEIDYBA
BIBLIOTEKA
DARBUOTOJAI
PROJEKTAI
DISKUSIJOS
NAUJIENOS/SKELBIMAI
APIE MII SVETAINĘ
NUORODOS
 ENGLISH


Mokslas = mokslometrija?

Iš viso žinučių: 42
1.   Stasys 2012.01.15 22:30
  Ar maro metu kas nors nori suzinoti mirusiuju statistika?

Ar, kai Lietuvos mokslas aiskioje stagnacijoje, laikas uzsiimti mokslometrija? Ka ruosiates matuoti? Impotencijos stadija?

Mokslinius rezultatus pirma reikia GAUTI. Tik po to vertinti.

Reikia pirma pakeisti ta sovietine sistema: posto gavimas auksciausias "akademines" karjeros tikslas. Tada nereiks ir mokslometrijos.

Stai sedziu ir galvoju: kam as cia dienu dienomis depresuoju noredamas irodyti ta teorema? As gal geriau pagalvociau, kaip gerai parduoti koki jos konglomerata. "Mokslometrija" ja ivertintu nei kiek ne maziau.

Man labai gaila, kad Lietuvos moksle pradeda vyrauti mokslo vertinimo, ne jo skatinimo, jo darymo intencija.

Tad butu idomu, ka kiti apie tai mano. Jeigu Stanfordas uziima tais "matavimais" - puse bedos. Bet ka matuoti, kai nera ko matuoti?
2.   S. Maskeliūnas 2012.01.15 23:20
  Stasy, nelabai supratau, kodėl supriešinate mokslą su mokslometrija, tarsi iš jų - būtina pasirinkti viena, kitam nepaliekant vietos; ARBA-ARBA

Taip: net ir maro metu (ar jam pasibaigus) mirusiųjų statistika yra vedama

Į jūsų antrą klausimą galima būtų atsakyti kontra-klausimu: o tai kai mokslas stagnacijoje - mokslometrija turi būti uždrausta (ir perimant pirmąją metaforą: ar maro metu statistikos duomenys turi būti slepiami)?

Nemanau, kad mokslometrija gali trukdyti mokslo rezultatų gavimui.
Norime ar ne - mokslą valdančios institucijos visą laiką mokslo rezultatus matuoja; ir metodikos nuolatos kinta. Turbūt neneigsite, kad matavimo metodika gali turėti įtakos tolesniai mokslininkų veiklai (atestavimams, kvalifikacijos įvertinimui, biudžeto dotacijoms).  Jei reikalai palaipsniui krypsta į bloga - tai kaip tik mokslometrijos pagalba kartais sėkmingai galima atsekti priežastis ir tuo pagrindu - pasiūlyti esminių, padėtį gerinančių pokyčių kelrodžius.
3.   Stasys 2012.01.16 11:40
  Sauliau, as nesakau "arba-arba". As sakau "pirma arklys, po to vezimas". Pries investuojant intelektualine energija i apskaitos budus, reiketu pirma pasirupinti, kad butu ka skaiciuoti.

Lietuvos (kaip ir daugelio post-sovietiniu saliu) pagrindine mokslo problema galima trumpai apibudinti kaip "pareigu ir postu uzemimas - pagrindinis akademines karjeros tikslas". Tai sistemos klaida. Norim daugiau inovaciju, norim prasiverzti i stipriuju rata (girdejau, kad Lietuva su Latvija dalijasi pries paskutines vietas pagal inovaciju apimti ES; tik deka Rumunijos nesam paskutiniai is 27). Stai tos sistemines klaidos taisymui ir reiketu energingai uzsiimti. Besiverziantys i postus apie jokias inovacijas negalvoja. Gal net atvirksciai: status quo tada yra daug palankesnis. Postai akademineje bendruomeneje turi tapti tik nemaloniu, laika atimanciu, bet butinu savivaldai dalyku. Kaip duokle, ne kaip karjeros tikslas. Daug kur tai pasiekiama rotacijos budu. Atejo laikas, tenka pabuti 1-2 metus prodekanu. Atlikai tai - ir esi bent 5 metus "laisvas" kurejas (priklauso nuo to, kiek profesoriu fakultete). As ilgai galvojau, kur problemos saknys. Ir dabar matau, kad jos buten cia. Reikia keisti pacia akademinio DARBO (ir jo atlyginimo) supratima. Universiteto bendruomenes tikslas turi buti mokslas ir studijos, ne jo valdymas. Zmogaus karjeros tikslas: mokslas, stipri moksline grupe, aktyvus studentai. Ne postas. Tai ne tik psichologine problema. Tai ir gana pragmatine problema, ir ja norint butu nesunku isspresti: uztektu pakeisti administraciniu postu atlyginimus tik priedais prie pagrindinio (mokslininko) atlyginimo.

"Nemanau, kad mokslometrija gali trukdyti mokslo rezultatų gavimui." O as manau - gali (kad ir netiesiogiai). Butent take auksciau minetame kontekste. Tai nukreipia demesi nuo pagrindines problemos: tai ne mokslinio darbo ivertinimas, o jo DARYMO problema. Tai mokslininko statuso (postai vs. kuryba), "virsininkas vs. pavaldinys" darbo santykiu problema. Problema yra sistemine, ne apskaitos metodologijos problema. Va ten reiketu kreipti akademines bendruomenes energija. Kad po kiek laiko mokslometrija nepasidarytu stipriausia Lietuvos mokslo saka :-)
4.   S. Maskeliūnas 2012.01.17 13:28
  Stasy, pritardamas daugumai jūsų teiginių - tik paaiškinsiu, kaip pats atėjau į mokslometrijos tematiką: būdamas moksliniu sekretoriumi nuo 2005 m. mačiau Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinės produkcijos vertinimo metodikų kitimo tendencijas. Manau, 2010 m. patvirtintoji formaliojo vertinimo metodika yra tiesiog diskriminacinė ištisoms mokslo šakoms; tai ir argumentavau straipsnyje*.
5.   Stasys 2012.01.17 13:53
  Aciu, Sauliau, uz straipsni. Is tikro - negeros tendencijos. Bet paklauskim - kodel? Kodel valdzia nuvertina intelektualini darba iki "indeksu"? Gal kaip tik del mano minetu priezasciu (kai tikslas ne mokslas, tikslas postai). Zinoma - "priesa" reikia pazinti. Reikia, kad kas susigaudytu visoje toje vertinimo proceduroje. Man tik uzkliuvo terminas "mokslometrija". (Puikus, beje, terminas.) Problema tik: viskam savo laikas. Pasikeitus paciai Lietuvos mokslo sistemai i MOKSLO (ne pareigu) sistemos puse, nebereiktu gal ir tu "indeksu" (bent jau nebe tokiu mastu). Stai Vokietijoje mano kolegos net nezino, kas tie ISI ir pan. Idomiausia, kad Thomson Reuters "pagalbos" daugiausia saukiasi butent post-sovietines salys. Butent salys, kuriu mokslo sistema grieztai hierarchine, kur akademine bendruomene pasyvi (padaryta tokia pacios sistemos). Tad bendruomenei ir reiketu pradeti judinti pacia sistema, ne tik jos pasekme - "mokslo indeksavima".
6.   S. Maskeliūnas 2012.01.17 14:52
  Stasy, mokslas yra vienaip ar kitaip vertinamas, ko gero, visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Ir vertinimo metodikos neabejotinai turi įtaką mokslo finansavimui, mokslininkų požiūriui į savo darbą. Tiesiog baltas pavydas ima susipažįstant su mokslo vertinimo organizavimu Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, taip pat ir mūsų kaimyninėje Lenkijoje, Čekijoje,... Ir Lietuvoje tai turėtų būti _aptariama_ su akademine bendruomene, išklausant jos nuomonę; mokslo šakų diskriminavimas 'per neapsižiūrėjimą' (kaip aptarta minėtame straipsnyje) turi būti išvengtas.
7.   Stasys 2012.01.17 22:23
  Sauliau, terminas "mokslo vertinimas" reiskia kiek daugiau, negu "mokslines produkcijos indeksavimas". Tai reiskia VERTINIMA, ir dvasine ir pinigine prasme. Va to Lietuvoje nera. Va uz tai verteti pakovoti.

Ir aplamai: ar nepastebim keistu sutapimu. Apsisaukeles "reitingu agenturos" zlugdo net istisu valstybiu ekonomika. Apsisaukeles "mokslo reitingu agenturos" (kaip Thomson Reuters) zlugdo istisu valstybiu moksla. "Riebus berniukai" is Elsevier, Springer ir pan. zlugdo laisva minties sklaida (atiminedami copyright i zmogaus intelektualine nuosavybe; rytoj Wikipedia daro protesto akcija pries tai). Kazkas cia negerai, labai negerai. Todel bent jau nereiketu is tu reitingo agenturu daromu "taisykliu" daryti "mokslo".
8.   S. Maskeliūnas 2012.01.17 23:25
  Man patinka mokslo vertinimo praktika Jungtinėje Karalystėje: prieš pradedant taikyti - rimtai apsvarstomos galimos neigiamos pasekmės; Lietuvoje-gi parengus naują vertinimo metodiką į oponentų nurodytus trūkumus, deja, neretai atsakoma: "pirmiausia pabandykim ją panaudodami - ir bus matyti".
9.   Tomas Juškevičius 2012.01.18 09:15
  Sutinku su viskuo, ką išsakė S. Jukna. Problema, mano manymu, yra ta, kad nėra suinteresuotų tuo žmonių. T.y. nei iš "viršaus", nei iš "apačios", o tokiu atveju reikaliukai prasti ir kelių entuziastų čia nepakaks - nepatemps jie to vežimo.
10.   Stasys 2012.01.18 15:04
  Tomai, tikra tiesa. Kad "virsunese" nera keisti norinciu - aisku: jiems dabartine mokslo sistema optimaliausia. Bet kodel "apacios" tokios apatiskos savo (ir Lietuvos mokslo) likimui - man lieka galvosukiu. Ypac dabar, kai arabu jaunimas vos ne per interneta vercia diktatorius. As turiu du tokio abejingumo paaiskinimums: (1) zmogus galvoja "ka cia pakeisi toje baloje, tad ko cia triuksmauti", (2) dauguma dar vis nesupranta, kur visos to balos saknys. Net kai i jas parodai (kad ir VU portale), isgirsti: o kas cia blogo, kad tarybos sudaromos pagal pareigas? Kas cia blogo, kad dekanus skiria rektorius, ne renka fakultetai? Kas cia blogo, kad administratoriu algos 2++ kartu didesnes uz "eiliniu" mokslininku? Ir tt. Tad "apaciu" abejingumo priezastim gali buti kaip tik tai: jie (kaip ir "virsuneles") laiko ta sistema tiesiog gera?! Europa mokslo srityje jau stipriai atsilieka. Lietuva yra Europoje priespaskutine. Nesunku isivaizduoti, kur tas "gerumas" greit nuves.
11.   Tomas Juskevicius 2012.01.18 20:49
  Manau, kad labiau variantas (2) - zmones tikrai nesupranta. Dar studiju MIF laikais kalbedavau su grupiokais ir is tiesu sokiruodavo, nes visiem atrode, kad viskas taip ir turi buti.
Virsunes tai supranta, bet nei moka daryti kitaip (kaip cia mokesi, nedares?) ir nenori, del tu dideliu daugikliu susijusiu su alga.
Visiskai pritariu finansu ministrei I. Simonytei, kuri pasake, jog krize ne ekonomikoj, o galvose - visiskai tas pats ir su mokslu.
(Atsiprasau, kad be lietuvybes).
12.   S. Maskeliūnas 2012.01.19 01:21
  Stasy, gal turite nuorodą į jūsų teiginio "Lietuva yra Europoje priešpaskutinė" šaltinį(-ius) ?
13.   Tomas Juškevičius 2012.01.19 01:55
  http://www.tb.lt/pic/PNA/PNA/PNA-49_str-01.pdf

Gal šitas? 4 puslapis maždaug per vidurį.
14.   Stasys 2012.01.19 11:40
  Aš, tiesą sakant, buvau atsitiktinai matęs kitus dokumentus, bei girdėjęs iš kolegų. Bet ir nuėjus Tomo nurodytoje santraukoje adresu http://www.proinno-europe.eu/metrics galima aiškiai pamatyti Lietuvos kaip "inovacijų šalies" situaciją.
15.   S. Maskeliūnas 2012.01.19 12:14
  Dėkui, Tomai.

Nors viskas priklauso ir nuo skaičiavimo metodikos, šalių specifikos (t.y. ką įmonėms apsimoka deklaruoti kaip inovacijas ir R&D), tačiau inovacijų srityje - iš tikro, Lietuvoje reikalai prasti.

Kita vertus, intelektinis turtas (t.y., patentų, Bendrijos ženklų ir dizainų kiekis) - tai tikrai nelygu mokslui (bent jau: ne vien tai).
Mokslui priskirčiau:
-- ŽMONIŠKIEJI IŠTEKLIAI,
-- ATVIROS, ITIN GEROS IR PATRAUKLIOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ SISTEMOS
-- FINANSAI IR PARAMA
-- ...
Pagal šiuos parametrus (kaip matome iš lentelių 3 psl.) - bent jau Latviją tai tikrai lenkiame; nemanau, kad Latvija yra Europos Sąjungoje paskutinė, o Lietuva - priešpaskutinė.

O patentų srityje - iš tikro Lietuvoje labai bloga padėtis. Žinau konkretų atvejį, kai asmeniui, patentavusiam Lietuvoje buvo prašoma pateikti vis tikslesnių duomenų apie patentuojamą dalyką - galiausiai pasakyta, kad tai jau užpatentavo kitas asmuo; t.y. įvyko vagystė. Nuo to laiko - minėtas asmuo savo idėjas patentavo nebe Lietuvoje, o Lenkijoje, kur tokių, švelniai tariant, 'nesusipratimų' nekyla. Ir jam buvo didelis džiaugsmas, kai jo idėją pavogęs - bankrutavo (nes sukurtame versle rėmėsi tik ta perimta idėja; tuo tarpu, idėjos autorius - įvairių idėjų turėjo ir toliau).
16.   Stasys 2012.02.10 21:16
  Patvirtinant mano teigini ""riebus berniukai is Elsevier, Springer ir pan. zlugdo laisva minties sklaida" verta paziureti cia:

http://www.scottaaronson.com/blog/?p=912

Tad net zymiausi matematikai (ir Fields premijos laureatai) kyla i kova su sita nesmone.
17.   S. Maskeliūnas 2012.02.10 22:35
  Prof. Albertas Čaplinskas manęs paklausė: ką gi vis tik gauname už SpringerLink VU prenumeratą? (O juk už prenumeratą mokama brangiai). Pamėginau pats pasiaiškinti - nepavyko; tai parašiau klausimą SpringerLink atstovams:

Question: where could I get the list or description of full-text items which are available without additional payment (i.e. shown as green) for our University subscription? Unfortunately, even searching from the page http://www.springerlink.com/computer-science/open/  I receive the list WITH both "green" and "white" items which are available for money. How/where could I present queries which give me only "green" items, with full-text articles, paid by our subscription?
In other words: what is open for our University subscription?
What our university researchers get more than those without subscription?


Gavau tokį atsakymą:

Currently the system does not have a way on how/where to view all the subscriptions of your institution but you can request to sales department the list of subscriptions for your institution.
Best Regards/Mit freundlichen Grüßen,
John Crispin Magahis (Mr.)
Customer Service eProducts
Springer Customer Service Center


Jei visai neišmanyčiau, kaip kuriamos kompiuterinės sistemos, gal ir patikėčiau, kad sunku realizuoti galimybę vartotojams pažiūrėti, ką jie vis tik prenumeruoja.
Manau, čia nebe techninė problema, o politika: jiems apsimoka, kai ieškantis informacijos kuo dažniau tai, ko jam labiausiai reikia - randa tik už pinigus.

Kol kas dar pusėtinai gyvenam, kol yra struktūrinių fondų projektas, už kurio lėšas prenumeruojama pakankamai daug mokslinių duomenų bazių; bet kai/jei struktūrinių fondų pinigai baigsis - Lietuvos mokslininkai liks 'pliki'; ne mūsų kišenei bus įpirkti duomenų bazes...
Belieka tikėtis, kad kuo toliau, tuo daugiau mokslinės informacijos taps atvirai prieinama; pažanga šia kryptimi nors lėtai, tačiau vyksta.
18.   Stasys 2012.02.10 23:06
  Sauliau, nors esu arsiai nusiteikes pries Elsevier ir Springer, nesupratau kur problema. Tarkim mano institutas Frankfurte turi prieima prie VISU jo uzsiprenumeruotu elektroniniu zurnalu. T.y. uziprenumeravau, sumokejau pinigus - ir turiu prieiga. Kas cia su MII prieiga isejo kreivai? Jei tai kokie Springer sposai - pasistengsiu ta reikala isgryninti. Uzpulsim ji (Springeri) kaip ir Elsevier.
19.   Stasys 2012.02.11 18:48
  P.S. Beje, atsakymo gal reiketu pirma ieskoti ne Springer'yje, o pas VU zmones, prenumeravusiems ta prieiga. Jie tai jau turetu tikrai zinoti, KA jie prenumeravo, uz ka VU moka pinigus.
20.   S. Maskeliūnas 2012.02.11 21:01
  Abejoju, ar VU bibliotekos moterys galės pasakyti daugiau, nei užrašyta VU prenumeruojamų duomenų bazių sąraše: http://www.mb.vu.lt/istekliai/?browse=db-pr
Rašoma:
Prenumeruojama Springer LINK (Įvairių mokslo sričių žurnalai)
Ištekliaus tipas: duomenų bazė
Dalykai: archeologija, architektūra, astronomija, biologija, botanika, chemija, edukologija, ekologija ir aplinkotyra, ekonomika, etnologija, farmacija, filologija, filosofija, fizika, gamtos mokslai, geografija, geologija, informatika, inžinerija ir technologijos, komunikacija ir informacija, matematika, medicina, miškotyra, odontologija, politologija, psichologija, slauga, socialinis darbas, sociologija, teisė, teologija, verslas ir administravimas, visuomenės sveikata, žemės ūkis, zoologija, veterinarinė medicina
21.   Stasys 2012.02.11 21:55
  Sauliau, kuo toliau tuo labiau nesuprantu. Buvo gi PIRKTA preke (priejimas prie online zurnalu versiju). Kazkas gi VU pirko. Va tas "kazkas" ir turetu zinoti, KA pirko. Kad kaip sakai "VU bibliotekos moterys" to tiksliai nezino - blogai, bet suprantama. Ne jos gi pirko. Atvirai snekant, esu kiek nustebes. Leidziam pinigus nezinia uz ka? Mano dabartiniame institute (Frankfurte) bibliotekos lesos yra labai kritiskai svarstomos (vokieciai taupo, ir dar kaip). Bet kai jau ka nuperka (prieiga ar zurnalus) - jie ir ateina.
22.   S. Maskeliūnas 2012.02.12 22:42
  Stasy, pinigus mokėjo ne VU, o už struktūrinių fondų pinigus centralizuotai – Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija, projektas Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai eMoDB.LT ; ir perkama ne užsisakant pageidaujamus žurnalus, o stambiais paketais. Taip VU ir įsigijo Springer'io pasiūlytą ..., computer science, ..., mathematics, ... žurnalų prieigos rinkinį.
23.   Stasys 2012.02.15 20:08
  Tja ... Visgi apmaudu, kad ES mokesciu moketoju pinigai (tame tarpe ir mano) leidziami taip netikslingai. Cia tinka posakis: "dovanotam arkliui zinoma i dantis neziurima". Bet tie "pirkejai" bent jau turetu pasakyti zmonems, kas tuose "stambiuose paketuose" yra. Kad ir Albertas ir kiti zinotu. Prasitariau apie tai kolegoms. Ju reakcija: o kodel mes negaunam tu "strukturiniu fondu"? Juk daug kas issisprestu. Sakau: negaunat, nes patys mokat. Ilga, spengianti  tyla ... Ir as ja supratau.
24.   S. Maskeliūnas 2012.02.16 07:40
  Stasy, ir aš suprantu jų tylą.
Kita vertus, ką rašiau - tik mano svarstymai; pirmiau turėčiau išsiaiškinti, paklausti bibliotekininkių, o ne spėlioti, ką jos "turbūt atsakys"; gali būti, kad nepagrįstai 'priskaldžiau malkų'. Tai, kad ES struktūrinių fondų pinigai naudojami mokslo duomenų bazių prenumeratai - normalus dalykas; reikia tik pasiaiškinti, ar tame nebuvo apgavysčių.
O kad vakarų europiečiams nepatinka tai, kad naujoms ES narėms skiriamos struktūrinių fondų lėšos -- tai analogiškai galiu pasakyti, kad rytų europiečiams nepatinka, kad jų mokesčių mokėtojų pinigai finansuoja vakariečių mokslinius tyrimus, esame diskriminuojami Europos Komisijos Framework program lėšų dalybose (tai teigiu kaip EK "ICT RTD technological audit - Lithuania" projekto [vykdyto vienu metu visose naujose ir narystės siekiančiose ES valstybėse] vienas iš vykdytojų, ekspertų).
25.   Stasys 2012.02.16 16:59
  Sauliau, jei yra *pagristu* itarimu apie galima diskriminacija mokslo tyrimu ES finansavime, apie tai reiketu pranesti atitinkamiems ES organams. O siaip, kiek abejoju ar Lietuvos "mokesčių mokėtojų pinigai finansuoja vakariečių mokslinius tyrimus". Skaiciai sako ka kitka. Stai davimo-gavimo ES saldo 1-am salies gyventojui 2009 buvo toks: Suomija -92 euru, Pranzuzija -81, Italija -76, Vokietija -71 ... Lietuva +450 (pirmaujanti emeja). Tai normalu: turtingi dedes privalo paremti neturtingus naujokus. Miniu tai tik, kad suprastume to "davimo ir emimo" proporcijas. (Is Lietuvos dienrasciu matosi, kad sitas dalykas salyje specialiai ar ne nutylimas.) Griztant prie Alberto klausimo - stai kaip online priejimas prie prenumeruojamu baziu sutvarkytas Frakfurte:

http://rzblx1.uni-regensburg.de/ezeit/fl.phtml?bibi d=UBFM&colors=7&lang=en

Is karto randi ar prieiga prie reikalingo zurnalo universitetas prenumeruoja. Kazka panasaus butu gerai tureti ir VU bibliotekoje.
26.   S. Maskeliūnas 2012.02.17 19:41
  ES biudžeto įplaukų-išlaidų duomenis turiu truputį kitokius: https://docs.google.com/spreadsheet/ccc?key=0Ajlpq6J_OTbMdEoydUN0T1hKdjd5cjF4NG41Y3Jlenc&hl=en_US#gid=0  Bet esmė - panaši (tik pirmauja Liuksemburgas).
EK bendrajai programai (skaičiuojant įnašus proporcingai ES biudžetui) - iš tikro Lietuva ir kitos Rytų Europos įneša daugiau, nei po to gauna (na bet - atsiimam per struktūrinius fondus).

Framework program diskriminaciją formaliai įrodyti, ko gero, nepavyktų; bet:
(1) 'liūto dalį' lėšų tikrai paima didžiausieji žaidėjai (ypač aviacijos, automobilių, karinė, telekomunikacijų, naujų medžiagų gamybos korporacijos). Kai Lietuvoje tokių nėra - tai ir rezultatai mažiau nei kuklūs;
(2) esu matęs atmetamoje paraiškoje net atviru tekstu parašytą eksperto vertinimą: „neaišku kam reikalingi Rytų Europos partneriai“.

O Alberto klausimu - parašiau el.pašto laiškelį; atsakymo negavau; jei dar kelias dienas negausiu - skambinsiu telefonu.
27.   Stasys 2012.02.17 20:08
  Nenoriu lysti i ta "kas kiek kam duoda ar ima" reikala. Noriu tik prideti, kad Liuksemburgas (su 0,5 mln gyventoju) - tai aiski isimtis. Tai "banku valstybe". Per ji sukasi dauguma ES skirstomu lesu. Tad tie +2365 tos salies gyventojui - tik nesusipratimas. Bet po to eina Lietuva, ir ji tikrai ne "ES bankininkas".

Ka as norejau pasakyti: taupiai, kryptingai leisti net ir strukturines lesas visgi reiketu. Nes nezinia, kiek ilgai dar jos plauks, cia esu gana pesimistiskas  ...

Beje, del to kaip Vokietijos bibliotekos ta tvarko. Ju privalumas: viskas tvarkoma vienoje vietoje (Uni Regensburg). Jie turi software. Nezinau dedaliu. Bet atrodo, universitetas (tarkim Frankfurto) sumoka pinigus leidykloms uz atskiru zurnalu prenumerata, ir Regensburg'as sutvarko priejima. Tad gal tokios geros sistemos is VU zmoniu negalima tiketis. Bet gal kas nors kiek panasaus butu imanoma. T.y. mokslo sritis --> prenumeruojamu zurnalu sarasas --> nuo kiu metu iki kokiu ir pan. Paziurejes VU bibliotekos svetaine kazko nesupratau: argi visas VU turi online abonimenta tik prie < 200 zurnalu? O matematikos tik apie 16?
28.   Stasys 2012.02.17 23:44
  P.S. Mano informacija buvo is oficialiaus Vokietijos ES analyzes puslapio:

http://www.cep.eu/eu-fakten/mitgliedstaaten-der-eu /deutschland-in-der-eu/d-und-eu-finanzen/d-als-nett ozahler/

Vokieciai skaiciuoja kiek tiksliau. Jie skaiciuoja net labai tiksliai. Ir jie jau nebemato jokios prasmes buti gerais dedem, Hitlerio svastika vaisinamomis.Po sitiek pastangu, ta kruvina ju tevu klaida suvirskinant. Graikai manau nuejo per toli. Lietuviai seka juos. Vengrai pritars. Kas liks? Bet cia politika, mazai ka bendro turinti su mokslometrija ir su Alberto labai teisingu klausimu.
29.   S. Maskeliūnas 2012.02.20 06:24
  Stasy, klausiate:
> Pažiūrėjęs VU bibliotekos svetainę kažko nesupratau:
> argi visas VU turi online abonementą tik prie < 200 žurnalų? O matematikos tik apie 16?


Taip: tiek prenumeruojama pavienių žurnalų (iš viso; matematikos); tačiau į šį skaičių neįeina matematikos žurnalai prenumeruojamose 29 duomenų bazėse (pvz., EBSCO, Oxford Journals Online, Science Direct, Springer LINK, Taylor&Francis, Wiley, ....).

Šiaip, pats tai nepasigedau pilno prenumeruojamų žurnalų sąrašo pagal visas duomenų bazes (ar tarkim vienos leidyklos - kaip Albertas Springer'io):
(1) pakankamai informatyvus yra VU bibliotekos darbuotojų parengtas VU prenumeruojamų duomenų bazių naudojimosi vadovas;
(2) kai prireikia kokio straipsnio - einu pvz. tiesiai iš GoogleScholar paieškos į atitinkamą tinklalapį ir jei prenumeruojama - tai ir gaunu jo pilną tekstą;
(3) žinant žurnalo leidyklą - ieškoti reikia šios leidyklos duomenų bazėje [atsimenant tik, kad Elsevier duomenų bazė vadinasi „Science Direct“].
Išsiaiškinimas, ar VU prenumeruoja bet kokį žurnalą X, - man užtrunka sekundes; sudėtingesniais atvejais - ne ilgiau minutės.
Tiesa, gal informatikams ir paprasčiau: dažniausiai pagelbsti ACM Digital Library ir IEEE Xplore.
30.   S. Maskeliūnas 2012.02.20 16:05
  Stasy, gavau išsamų atsakymą apie Springer prenumeratą iš VU bibliotekos:
_ _ _ _

VU prieinamų Springer LINK žurnalų sąrašą galite rasti šiuo adresu:
http://www.lmba.lt/sites/default/files/Springer_sarasas_2011-2012.doc
Atleiskite, kad jis nėra pateiktas VU bibliotekos interneto svetainėje (asociacijai, iš kurios gauname žurnalų sąrašus, pertvarkant svetainę, jie buvo neaktyvūs, todėl buvo išimti ir iš mūsų svetainės, tačiau dar nespėjome visų sukelti atgal į DB aprašymus).

Jei domins Springer LINK el. knygos, jų visų sąrašą su nuorodomis į knygas galite rasti čia:
http://www.mb.vu.lt/istekliai/?browse=b-pr

Kreipkitės, jei dar turėsite klausimų, susijusių su duomenų bazėmis.

_ _ _ _
31.   Stasys 2012.02.20 20:02
  Sauliau, aciu uz informacija. Manau ji ir kitiems bus naudinga. Zinoma, butu grazu, jei sitas zurnalu sarasas (Worde) butu online. T.y. reikalingas zurnalas tiesiai online pasiekiamas. Kiek supratau is atsakymo, biblioteka ruosiasi tai padaryti.

Man visgi lieka nuoseda: atrodo Springer'is (kaip ir Elsevier) pardavineja mums produktus "paketuose". Tai yra viena is matematiku protesto (mano komentare #16 nurodyto) priezasciu. Frankfurte to nera. Katedros siulo, kokiu zurnalu jie noretu, vyksta balansavimas (finansinis), ir po to *tikslingai* prenumeruojami tik pageidaujami zurnalai. Suprantu, kad toks Frankfurt Uni turi didesnes galimybes atsisakyti tu niekam nereikalingu "paketu". Bet lengvai nusileisti nereiketu: VU moka jiems tais paciais eurais kaip ir Frankfurtas.

P.S. Idomu butu suzinoti, kiek MII zmoniu naudojasi tais online priejimais prie zurnalu. As stai jau gal 5-7 metus nebebuvau instituto (Frankfurte) bibliotekoje: visus reikalingus straipsnius randu online. Problema tik su senesniais straipsniais: net cia online prenumerata ribota (nuo tu iki tu metu). Bet kazkaip net pasiilgstu tu senu geru laiku: kas savaite nueini i MII biblioteka, pavartai isdeliotus aktualiuasius zurnalus, pasneki su maloniom bibliotekininkem. Ziurint is siandienos, tai buvo neefektyvu (beveik nieko is mano srities nerasdavau). Bet buvo kazkoks "zmogiskas aspektas", ir zurnalus galejai pavartyti. Ir, kad nuejimas nebutu veltui, viena kita straipsni is ne savo srities paskaityti.
32.   S. Maskeliūnas 2012.02.21 06:31
  Stasy, bent produktyvieji mokslininkai ir visi doktorantai - be abejo - elektroninėmis duomenų bazėmis labai intensyviai naudojasi; nustojome vaikščioti į biblioteką ir Vilniuje. 'Popierinių' žurnalų prenumerata (lyginant su ankstesniais laikais) taupymo tikslais labai stipriai sumažinta, dar iki MII įsijungimo į VU.
Didžioji problema - ne tiek pardavimas paketais (tai turi privalumų: juk ne visada gali žinoti, ko reikės, tarkim, po 1/2 metų; pasaulinėj prekyboj įprasta, kad paketas pigesnis už laisvai pasirenkamą rinkinį), kiek tai, kad didieji DB prenumeratos pardavėjai yra monopolistai, tai supranta ir iš to dažnai pasistengia besaikiškai pasipelnyti; kaip pasekmė - daugumu atvejų prenumeratos kaina sparčiai auga.
33.   S. Maskeliūnas 2012.02.21 11:40
  Plačiau apie Springer prenumeratą: http://www.emodb.lt/db/8106
Visos Lietuvoje pagal projektą eMoDB.LT prenumeruojamos duomenų bazės:
http://www.emodb.lt/duomenu-bazes
34.   Stasys 2012.02.27 21:24
  Mano komentare #16 nurodyta matematiku akcija jau dabar duoda pirmus rezultatus! http://mail.elsevier-alerts.com/go.asp?/bESJ001/mH DM9Z4F/u6JRVJB2/xQAF9Z4F Tad verta nesnausti ir pakovoti!
35.   S. Maskeliūnas 2012.02.28 09:02
  šaunu!
36.   Stasys 2012.05.07 21:06
  Cia uzklydusiems kolegoms gali kilti klausimas "ir ko tas Stasys nei is sio nei is to uzsipuola ta mokslometrija?". Katalizatorius buvo va sitas

skelbimas

As cia tik pamaciau pavoju, kad Lietuvos moksle pradeda vyrauti mokslo vertinimo, ne jo skatinimo, ne jo darymo, ne jo (reraliu) problemu saknu ieskojimo intencija. As ne pries produkcijos (mokslines ar ne) vertinima. Bet situo vertinimu turi uzsiimti RINKA (moksline bendruomene), ne biurokratai su savo formaliom taisyklem. Juk tikra produkcija yra ne straipsniai (tikrai ne!), o ju turinys, ju idejos. Stai vienas mano kolega, A. Razborov, per savo 50+ metu parase netiek jau daug straipsniu. Tad jo produkcija "mokslometrininkai" ivertintu tik kaip "vidutine". Bet "rinka" (mokslininkai) ivertino ji net dviem aukstom premijom, Newannlina Prize ir Goedel Prize. Tokiu pavyzdziu yra nemazai. Tad jau kur, kur, o Lietuvoje reiketu atsisukti i gilias, esmines paties mokslo sustabarejimo problemas. Kodel cia uzimama pozicija reiskia (daug!) daugiau, negu kurybingumas? Kodel cia nera rimto projektu recanzavimo, tikru (ne formaliu) atestaciju? Kodel mokslo reikalus tvarko ne moksline bendruomene, o biurokratai? Ir tt.
37.   S. Maskeliūnas 2012.05.11 12:45
  Stasy, atsakyti į jūsų klausimus pamėginsiu pradėdamas nuo paskutinio:


Kodėl mokslo reikalus tvarko ne mokslinė bendruomenė, o biurokratai?

Rimti mokslininkai dažniausiai nenori gaišti laiko biurokratiniams reikalams.


Kodėl čia nėra rimto projektų recenzavimo?

Mokslinių projektų paraiškų ir praėjusio laikotarpio mokslinių projektų rezultatų vertinimas priklauso nuo tam parinktų ekspertų.
Jei jau vertinti - tai reikėtų ne abstrakčiai: apie kokių ekspertų darbą ir kokius projektus vertinant kalbame (vienais metais yra tekę ir man būti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų metinėse ataskaitose pristatytų projektų vertinimo komisijos nariu; nemanau, kad tada ši komisija savo darbą atliko nekokybiškai).


Kodėl nėra tikrų (ne formalių) atestacijų?

Atestavimo komisijose kaip tik yra ne biurokratai, o rimti produktyvūs mokslininkai (bent jau mūsų institute tai tikrai); žinoma, su formaliais reikalavimais skaitomasi, tačiau nemanau, kad yra pagrindo teigti, jog jie savo pareigas atlieka nerimtai, nekokybiškai.


pamačiau pavojų, kad Lietuvos moksle pradeda vyrauti mokslo vertinimo, ne jo skatinimo, ne jo darymo, ne jo (realių) problemų šaknų ieškojimo intencija

Kai mokslo vertinimas organizuotas gerai, tai mokslininkų atlyginimas būna proporcingas mokslo rezultatams, kokybei -- o tai ir būtų geriausias skatinimo mechanizmas. Todėl tobulinant [ar iškreipiant] mokslo vertinimą - tuo pačiu tobulinamas [ar iškreipiamas] ir mokslininkų skatinimas.
38.   Stasys 2012.05.11 13:30
  "Rimti mokslininkai dažniausiai nenori gaišti laiko biurokratiniams reikalams." As turiu omenyje ne ivairiu formuliaru pildyma ir pan. Turiu omenyje paties *mokslo* reikalus, tokius pvz. kaip "ka (ir is vis - ar) Lietuvos mokslas islose (ar islos) prijungus institutus prie VU".
Del atestaciju ir ekspertiziu: nesuprask klaidingai. Jokiu budu nemanau, kad zmones "savo pareigas atlieka nerimtai, nekokybiškai." Tiesiog tokia yra realybe: mazame pazystamu ir giminaiciu kraste sunku tuos dalykus tvarkyti grieztai ir *nepriklausomai*. Va ir butu galima pagalvoti, kaip i ta ekspertize pritraukti "svetimus" mokslininkus. Stai pvz. Gruzinai intensyviai iesko ekspertu uzsienyje. Mums butu net lengviau. Tarkim skandinavijos salyse vis dar jauciama mums simpatija.

Del "vertinimas = skatinimas". Butent! Cia ir yra suo pakastas. Zmones yra isradingi, jie greit prisitaikys prie bet kokiu taisykliu. Tad (kiek perdedu) biurokratu sudarytomis taisyklemis galima itakoti (ar net reguliouti) pacia mokslo raida. Stimuliuoti "greitukus" (greit kepamus straispnius) vietoje giliu, daug laiko problemu sprendimo. Versti zmones palikti sunkias sritis ir uzsiimti kuo lengvesniu. Juk yra skirtumas ar *lygiomis pastangomis* parasysi 1 ar 5 straipsnius. Tuom galima sunaikinti net istisas sritis (zr. kad ir humanitariniu ir fiziniu mokslu produkcijos vertinimo problematika).
39.   S. Maskeliūnas 2012.05.14 12:42
  "ką (ir iš vis - ar) Lietuvos mokslas išlošė (ar išloš) prijungus institutus prie VU"

Įvertinti - būtų labai netrivialu (nes lyginti juk tektų su hipotetiniu variantu: „kaip būtų, jei būtų neprijungę“). Ir nelabai įsivaizduoju, ką būtų galima keisti gavus vienokį ar kitokį (teigiamą ar neigiamą) vertinimą?


Va ir būtų galima pagalvoti, kaip į tą ekspertizę pritraukti "svetimus" mokslininkus.

Kiek esu girdėjęs, bent jau į projektų paraiškų vertinimą Lietuvos mokslo taryba užsienio ekspertus kviečia pakankamai intensyviai. Ar reikėtų daug daugiau? Ar daugiau kviečiant tai nebūtų kaip nepasitikėjimo Lietuvos ekspertais išraiška?


Stimuliuoti "greitukus" (greit kepamus straipsnius) vietoje gilių, daug laiko problemų sprendimo. Versti žmones palikti sunkias sritis ir užsiimti kuo lengvesniu.

Tai - viso šiandienos pasaulio mokslo problema.
Kaip ten bebūtų, bet kokią esamą vertinimo sistemą pakeitimais galima ir pagerinti, ir pabloginti. Todėl dialogas apie mokslo rezultatų vertinimo sistemą, manau, yra teigiamas dalykas; geriausi rezultatai būna, kai atsižvelgiama ir į mokslo bendruomenės pastabas, pasiūlymus.
40.   Stasys 2012.05.14 17:22
  "Įvertinti - būtų labai netrivialu". Taigi! Butu trivialu, uztektu ir ministerijos biurokratu prognoziu :-) Del ekspertu. Apie koki "nepasitikejima" cia kalba? Stai, net recenzuojant straipsnius reikia "prisiekti", kad neturi jokiu asmeniniu interesu ar rysiu. O ka jau kalbeti apie grantu recenzavima. Ir tai visai nereiskia, kad recenzentais nepasitikima. Tiesiog nesame robotai, ir norima nepastatyti recenzenta pries sunkia dilema. Del "Ar reikėtų daug daugiau? " Nezinau, "daugiau - uz kiek?". Ar yra kokia oficiali informacija apie tuos skaicius? Del "vertinimo sistemu". Kartojuosi, pries vertinant reikia sukurti. Va tos kurybos salygas ir reiketu gerinti, ne "balu skaiciavimo sistemas" tobulinti. Tarkim, ardyti ta grieztai hierarchine, ta "virsininku ir pavaldiniu" sistema Lietuvos moksle. Savo esme, tikras mokslas (kaip ir menas) yra "anarchistinis", i jokius "gamybinius santykius" jo nesukisim. Sutinku, kad tai (bandymas sukisti) "viso šiandienos pasaulio mokslo problema". Dar prideciau - ne tik siandienos: taip buvo jau simtmeciais (tik zymiai mazesniu mastu, nes ir tu mokslininku bovo maziau). Bet "anarchizmas" vis ima virsu ...

P.S. Nors Paul Erdos ir (linksmai) sake, kad "matematikas yra masina vercianti kava i teoremas", jis irgi sake "neprivalai tiketi i Dieva, bet kaip matematikas, turetum tiketi i THE BOOK" (kur Dievas renka pacias graziausias teoremas). Tad stai, ta Dievo Knyga, ne ISI balai ar kitos "vertinimo taisykles", turetu buti mokslininku kelrodis. Atleisk uz pompastika :-)
41.   S. Maskeliūnas 2012.06.06 00:10
  Stasy, yra ir dar rimtesnių pavojaus signalų (jei tai tiesa):

„Šiuo metu itin plinta idėjų plagijavimas per projektinius konkursus. Perspektyvus projektai nepraleidžiami LMT, o tokių projektų idėjas pasisavina projektų priežiūros ir atrankos komisijų nariai, ir kitame šaukime jau pateikia savo projektą, kuris, be abejo, laimi.“
[cituojama iš: Aurelija Novelskaitė, Raminta Pučetaitė „Mokslinių tyrimų etikos būklė Lietuvoje: ką mano Lietuvos mokslo bendruomenė? Pirminiai nacionalinės apklausos rezultatai“, 13 psl., 3 pastraipa nuo apačios, http://lms.lt/files/active/0/NovelskaiteA-PucetaiteR_MRUkonf2011.pdf ]
42.   Stasys 2012.06.06 13:27
  Cia tai jau skandalas. Per visa laika buvau susidures tik su vienu panasiu reiskiniu. Vienas recenzentas atmete viena straipsni (pavardziu zinoma neminesiu). As ta atmesta straipsni zinojau (maciau juodrasti). Po kiek laiko gavau recenzavimui to recenzento straipsni. Ta pati problema ir sprendimas panasus (tik pataisytas). Pranesiau tai "handling editors". Pakilo didelis triuksmas. Jie norejo net atskirai apie tai savo zurnale parasyti. Deja man pritruko negincijamu irodymu (ir laiko). Mat jei gudriai darai, tai plagiata gana sunku irodyti ... Ypac matematikoje. Pakeitei kiek irodyma (kitos savokos ir pan.) - ir jau "naujas" teoremos irodymas. Tad sis nusikaltimas nebuvo paskelbtas, jis tik buvo pranestas visai zurnalo redkolegijai.

Ka norejau tuom pasakyti: Vakaruose zmones yra LABAI jautrus tokiems dalykams. Tarkim, gaves straipsni recenzavimui negali jo net cituoti. Paprasciausiai jis turi recenzentui neegzistuoti (kol neatspausdintas). Ypac atydziai sekama moksliniu projektu recenzentu darbas. Ir projekto teikejui, ir jo vertintojams reikia pasirasyti toki "geros mokslines praktikos" kodeksa.

Tuo, kad Lietuvoje sitie "skrupulai" dar svetimi, labai nesistebiu. Tai sistemos klaida. Tai "uzdaro katilo" (mazo katilo) phenomenas. Daug ka pasako ir tai, kad is virs 13.800 mokslininku atsiliepe tik 330 (tad apie 1/40). Labai jau keista situacija: pateikes koki projekta LMT, buciau 99% garantuotas, kad ji recenzuos vienas is man gerai pazystamu 3-5 kolegu ... Idomu, kad "mokslines etikos" problema kyla butent ten, kur moksla pakeicia uzimamos pareigos. Kur yra tokie "valstybiniai monstrai" kaip LMT. Tie monstrai visagaliai (kas kontroliuoja LMT darba?). Tad pagunda didele ... Kaip sakiau, esame ne robotai ...

Atsakyti:
vardas:
el. paštas:
tekstas:



Valid CSS! Valid HTML 4.01!
Svetainės struktūra  © VU Matematikos ir informatikos institutas, 2003–2018